riedinėti

riedinė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. žr. ridinėti 1: Aš tuo tiltu pats neisiu, aukso žiedą riedinėsiu (d.) Jnšk. 2. žr. ridinėti 7: Linksmai tau per Velykas kiaušinius riedinėti, miklenti ir kalksėti! Db.

◊ žemè riedinė́ti skaisčiai šviesti (apie saulę): Saulė perdien žeme riedinėdavo A.Vien.